kuškis

kùškis sm. (2) 1. pluoštas, kuokštas: Kùškis šieno, šiaudų, nuošukų, vilnų J. Plaukų kùškis KI270. Kad tavo galva nupliktų, o pakaušė[je] kuškis liktų LTR(Yl). Kùškis plaukų ant galvos plikio tėra J. Kokia ten barza – tik vienas kùškis Up. Su kuškeliu žmogus (su palūpyje paliktu barzdos kuokšteliu) Grž. Išpešė plaukų kùškį Slnt. Uostai it kuškiai iš panosės kyšojo S.Dauk. Kaip jūs kirpot tą avį, kad toks didelis kùškis ant pat šono liko nenukirptas?! Lž. Pieva blogai nupjauta – palikta daug kùškių Mšk. Atolas kuškiais žela Krkl. Pievos tik kuškis bepaliko, reik ir tą nušienauti Žgč. Kurpalius kùškį šerių į drotį mezga JI351. Amerikos tetirvinas turi pagurklyje du plunksnų kuškiu Blv. Niežai sukibo pasišiaušusius plaukus į kuškiùs J(rš). Susivėlė plaukai į kùškį – kaip anus iššukuosi? Krš. Duok bent vilnų kuškẽlį Skd. Padėk arkliuo kùškį šieno Sg. Jei gyvuliai vakare eina iš ganyklos žolės kùškį įsikandę, bus žiemą pašaro trūkumai MTtV169(ž.). Įdėk kuškiùką [šieno] avims Prk. Šiaudų kùškį ant kuolo mauti KI120. Nebturiam pašaro anei kuškẽlio Skd. 2. išdykėlis, nenuorama (apie vaiką): Iš kur tu toks nelabas kùškis! Skd.